2005 metų Lietuvos nariuotakojis - vapsvavoris, Argiope bruenichii

Kodėl voras ne vabzdys ?

  • Vorai turi aštuonias kojas (vabzdžiai – šešias);
  • Vorai sudaryti iš dviejų kūno segmentų: galvakrūtinės ir pilvelio (vabzdžiai - iš trijų);
  • Vorai turi nuo aštuonias, rečiau šešias paprastas akis (vabzdžiai – dvi sudėtines);
  • Vorai neturi sparnų, nors gali „skraidyti“ siūlo pagalba.

Kodėl pasirinktas vapsvavoris?

  • Tai tik prieš keletą metų Lietuvoje pasirodžiusi rūšis.
  • Tai vienas didžiausių ir spalvingiausių Europoje vorų kryžiuočių šeimai priklausančių rūšių.
  • Šį vorą lengva atpažinti dėl ypatingo pilvelio rašto.
  • Dažnai aptinkamas kolonijomis su kitiems kryžiuočiams nebūdingais gaudomaisiais tinklais.
  • Nepaisant savo dydžio, šis voras yra nepavojingas žmogui.

Kokios informacijos tikimės?

 

1)Tikslios radimo vietos nurodymas (turi būti nurodytas rajonas, artimiausia gyvenvietė, kaimas, miško, pelkės, ežero ar upės pavadinimas, tikslios koordinatės būtų didelis privalumas);

2)Voro radimvietės (buveinės) aprašymas (kokie augalai auga, hidroterminis režimas (šlapia, drėgna, sausa), apšviestumas (saulės įkaitintoje vietoje ar pavėsyje, kokiame žolinės dangos aukštyje rastas tvoratinklis ir kt.;

3)Stebėjimo data (metai, mėnuo, diena);

4)Rastų individų (suaugusių) skaičius;

5)Pranešimo autoriaus vardas, pavardė, elektroninio pašto adresas arba telefonas;

6)Esant galimybei, vorą ar jo kokoną nufotografuokite ar nufilmuokite.

 

Jei Jūs surastumėte šį vorą ar jų kolonijų, prašome pranešti Lietuvos entomologų draugijai žemiau pateiktu adresu:

 

Marija Biteniekytė – akcijos koordinatorė,

Vilniaus universitetas, Zoologijos katedra, Čiurlionio g. 21/27, Vilnius.

El. p. Marija.Biteniekyte@gf.vu.lt

http://vorai.mke.lt/ - viskas apie vorus!

 

Iš anksto dėkojame už informaciją ir bendradarbiavimą !

 

Trumpai apie vapsvavorį:

 

Dydis:Patelė 15-20 mm, patinėlis - apie 5 mm.

Morfologija:Galvakrūtinė su sidabriškais plaukeliais. Pilvelio viršutinė pusė geltonais ir juodais skersiniais dryžiais. Kojos su rudai juodais žiedeliais.

Biologija: Pagrindinis šių vorų maistas yra žiogai. Prie pat žemės, tarp žemų augalų, nutiesia vertikalų tinklą, kuris yra su iš centro į apačią ir į viršų išeinančiomis plačiomis zigzaginėmis verpalų juostomis - stabilimentais (sutvirtinimais). Gaudomoji sritis 30 cm skersmens, spindulių skaičius - 32. Slėptuvės nedaro, voras tupi tinklo centre. Ištikus pavojui arba nukrenta ant žemės, arba minutę laiko staigiais judesiais siūbuoja tinklą. Tai labai gerai matyti palietus tinkle tupinti vorą žolės stiebu. Poravimosi metu patelė dažnai suėda patinėlį, tik retkarčiais jam pasiseka pabėgti. Kiaušinėlius deda rugpjūčio mėnesį. Jų būna 300-400, gelsvos spalvos, suformuotų į rutulį. Kiaušinėlių kokonas nuverptas iš kelių voratinklinių gijų sluoksnių, užmaskuotas tarp žolių stiebelių. Iš viso patelė pagamina iki 5 kokonų. Patelės po kiaušinėlių dėjimo nugaišta. Po mėnesio išsirita jaunikliai, kurie peržiemoja tame kiaušinėlių kokone. Gegužės pabaigoje- birželio pradžioje jie prakanda išorinėje kokono sienelėje angą ir palieka savo žiemos būstą. Po trijų mėnesių tampa suaugėliais ir vėl gali daugintis. Kartais tokius gerai apsaugotus kiaušinėlių kokonus užpuola parazitiniai vabzdžiai - ichneumonidai, kurie padeda savo kiaušinėlius. Išsiritusios vabzdžių lervos maitinasi vorų embrionais.

Gyvenamoji vieta: Saulėtos pakelės, dykvietės, miškų? pakraščiai, vandens telkinių pakrantės.

Paplitimas: Prancūzija, Belgija, Olandija, Vokietija, Anglija, Švedija, Lenkija.

Dėl savo prisitaikymo plisti oru, tai yra greitai plintanti rūšis, per pastaruosius 100 metų iš pietinės Vidurio Europos pasiekusi Daniją, Švediją, o prieš 2 metus ir Lietuvą. Lietuva šiuo metu yra toliausiai į Šiaurės Rytus nutolęs šios rūšies arealo taškas. Rytuose rūšies arealas siekia Tolimuosius Rytus. Lietuvoje pirmieji individai buvo pastebėti 2002 metų vasarą Klaipėdos ir Lazdijų rajonuose. Per šiuos du metus šis voras iš Vakarų Lietuvos paplito iki Pietryčių Lietuvos rajonų. Tolimesnių tyrimų metu būtų tikslinga nustatyti tikslesnius vapsvavorio plitimo kelius, populiacijų gausumą.

 

Argiope

1 pav. Vapsvavoris gamtoje.

Dabar žinomos radvietės:

Klaipėdos raj.: prie Karaliaus Vilhelmo kanalo, sausoje smėlėtoje pievoje, 2002 07 mėn., 1 patelė.

Lazdijų raj.: Gerdašių entomologinis draustinis, 2002 07 mėn., apie 30 patelių, Seirijų apyl., Juodbalės herpetologinis draustinis, pamiškėje prie pušyno, pievutėje, aukštoje žolėje, 2004 08 10, 1 suaugęs voras, A. Pašukonio pranešimas.

Lazdijų raj.: Naujos radvietės Jono Sidaravičiaus paskelbtos žurnale „Žurnalas apie gamtą“, 5 Nr. .

Širvintų raj., Kernavės apylinkės, 2004 09, 1 patelė, E. Kazlausko pranešimas.

Tauragės miesto Šiaurės vakarinis miesto pakraštys, 2004 08 18 (1 patelė), drėgnoje pievutėje tarp skėtinių ir astrinių augalų, A. Naryškino pranešimas.

Tauragės miesto Šiaurės rytinis miesto pakraštys, nešienauta, vietomis šlapia pieva, dominuoja aukštaūgiai varpiniai augalai, 2004 01 09, 1 patelė

Varėnos raj.: Puvočiai, S. Podėno pranešimas.

Varėnos raj.: Puvočių kaimas, Glyno ežeras, 2004 08 14 (4 patelės, 1 patinas), prie Merkio upės 2004 08 15, 15 patelių, M. Biteniekytės pranešimas.

Varėnos raj., Mergežeris, 2004 10 03, 2 patelės, D. Letukaitės pranešimas.

Vilnius, Pilaitės mikrorajonas, 2004 09 30, 1 patelė, E. Budrio pranešimas.

Free Joomla! templates by Engine Templates