1pav. Į JUS žiūri tridantė pievinukė Chondrula tridens (Müller, 1774). Nuotrauka Jozef Grego
iš http://www.animalbase.uni-goettingen.de/zooweb/servlet/AnimalBase/home/picture?id=4588
2017-ųjų metų bestuburiu Lietuvos entomologų draugija pasirinko tridantę pievinukę – mažytę, gražią ir labai labai slaptą sraigytę (žiūrėkite 1 pav.), kuri Lietuvoje pirmą kartą aptikta 1830 metais Vilniaus apylinkėse. Ši rūšis galbūt atkeliavo su traukiniais, nes gali būti randama traukinių pylimų šlaituose... O gal tiesiog yra stepinių pievų gyventoja, ir išliko sausesnėse Lietuvos pievutėse...
Tai išsiaiškinti galite padėti JŪS, jei domitės unikaliais gamtos reiškiniais Lietuvoje!
Akcijos tikslas – sutelkti Lietuvos entomologų bei kitų gamtos mėgėjų gretas ir su visų pagalba išsiaiškinti, kur ši sraigė yra išsislapsčiusi Lietuvoje ir, apibendrinus duomenis, išsiaiškinti, ar ši sraigytė yra ,,svečias“ mūsų krašte, ar slapi ,,senbuvė“, surandama tik gerai paieškojus...
Būdinga išvaizda
Suaugusi tridantė pievinukė (Chondrula tridens (Müller, 1774) yra maža, su kūgio formos nago dydžio 12-14 mm aukščio, 4-5 mm pločio rusva kriaukle, rusvos spalvos sraigė (1 – 2 pav.), priskiriama Enidae šeimai. Saugusios sraigės kriauklė turi 6-7 vijas, žiočių pakraštys (lūpa) būna atverstas ir žiotyse, kai sraigė sulenda į kriauklę, matosi trys dantukai (2 pav.): gomurinis, stulpelinis ir pasieninis. Visa problema yra ta, kad šie požymiai nematomi, jei sraigė nesuaugusi: jaunų sraigių kriauklė turi mažiau vijų, žiočių pakraštys nebūna atverstas ir gali būti visai be dantukų. Senos kriauklės, kai sraigės viduje jau nebėra, būna pabąlusios, o žiočių pakraštys (lūpa) yra balsvas.
2 pav. Suaugusios tridantės pievinukės kriauklės: kairėje – piešta, dešinėje – fotografuota.
Kur tridantė pievinukė randama?
Rūšis paplitusi centrinėje ir pietryčių Europoje, aptinkama ir pietinėje Uralo dalyje. Lietuvoje rūšis pirmą kartą rasta 1830 m., Vilniaus apylinkėse. Vėliau net profesorius Pranciškus Šivickis jos nerado! Ilgai nebuvo jokio naujo radimo pranešimo iki 2000-ųjų metų, kai rūšis pakartotinai aptikta netoli Aukštadvario, Vilniuje ir kiek vėliau - Marcinkonyse.
Kadangi viena iš radimviečių buvo Marcinkonių geležinkelio stoties pievutė šalia bėgių, nutarta geriau ištirti ir kitų vietų geležinkelio bėgių šlaitus. Geležinkelio atkarpoje nuo Marcinkonių iki Visagino buvo patikrintos visų geležinkelio stočių pievutės palei bėgius ir tridantė pievinukė rasta šalia Matuizų, Pamerkių geležinkelio stotelių ir pervažos ties Družiliais pievutėse (3 pav.).
3 pav. Tipiškas tridantės pievinukės biotopas palei geležinkelio bėgius (Nuotraukos Viktorijos Kuznecovos)
Aukštadvario apylinkėse ir Vilniuje tridančių pievinukių paplitimas nebuvo susijęs su geležinkelių sistema: rūšis rasta pievoje po ir prie aukštos įtampos laidų linijos ir kalvos šlaite (4 pav.) šalia ,,Trijų paršelių“ prieglaudos.
4 pav. Tipiškas tridantės pievinukės biotopas Aukštadvario apylinkių kalvų šlaite ties ,,Trijų paršelių“ prieglauda
(Koreguota nuotrauka iš
https://www.facebook.com/trysparseliai/photos/a.650386095123913.1073741842.414057895423402/650388041790385/?type=3&theater)
Kur ieškoti ?
Ieškokite prie geležinkelių bėgių ar rasotose stepinėse pievutėse anksti ryte ar po lietaus...
Europoje ir Lietuvoje rūšis aptinkama atvirose buveinėse, dažniausiai tai pievos su aukštesne žoline danga, randama tarp samanų ar šalia akmenų. Pievose, kuriose žolė nupjauta ir labai sausose vietose rūšies rasti nepavyko, bet tikėtina tipiškose stepinėse pievose po lietaus.
Stepinės pievos buveinės aptinkamos ant sausų ir šiltų šlaitų baziniuose, retai – silpnai rūgščiuose dirvožemiuose. Lietuvoje šios buveinės nedažnos, paprastai telkiasi pietinėje ir pietvakarinėje dalyse. Užima kalvų šlaitus, aptinkamos upių slėniuose, centrinės ekologinės juostos aukštuosiuose lygmenyse, prievaginėse rumbėse ir pylimuose, ežeriukų, senupių krantuose, viršsalpiniuose terasiniuose šlaituose. Buveinės svarbios kaip gegužraibinių augalų augavietės; jose įsikuria šalies mastu bent vienos retos rūšies augalų populiacijos. Tirtas buveines sudaro Aveno-Medicagetum falcatae Br.-Bl. et De Leeuw 1936 – poavižinio liucernyno ir Poetum compressae Kizienė 1998 – plokščiojo smilgyno bendrijos.
Kaip ieškoti?
Savo gyvenamojoje vietoje būtinai apžiūrėkite pievų augalų pašaknes, o ypač atidūs būkite, jei gyvenate netoli geležinkelių... Tam, kad pamatyti tridantę pievinukę, reikėtų pasilenkti ar patogiai prigulti pievutėje. Tuomet praskirti žolinę augaliją ir ieškoti sraigių ant dirvožemio paviršiaus, tarp samanų, šalia akmenukų. Geriau ieškoti kai drėgna, po lietaus arba ryte, nes kai sausa, moliuskai gali slėptis dirvožemyje. Paieškos turėtų trukti ne mažiau kaip pusę valandos vienoje pievutėje... – tuomet yra didesnė tikimybė, kad pastebėsite...
Ką daryti, jei ieškote ir randate arba nerandate?
Jei ieškojote ir radote arba neradote, būtinai praneškite vienu iš išvardintų elektroninio pašto adresų:
Prašome pridėti biotopo, kuriame ieškojote tridančių pievinukių nuotrauką ir biotopo koordinates ar aprašykite vietą taip, kad galėtumėme nesunkiai surasti, atvykti ir patikrinti, jei kažką įdomaus radote... O jei radote tridantę pievinukę – būtinai pridėkite ir sraigės nuotraukas su mastelio orientyru (liniuote, pinigėliu ir pan.), kur matytųsi sraigės dydis ar sraigės žiotys su dantukais.
Lietuvos Entomologų draugija tikisi, kad „2017 metų bestuburio akcija“ padės atsakyti į klausimą, kaip plačiai ši rūšis paplitusi Lietuvoje ir ar yra tikimybė šiai rūšiai plisti toliau į šiaurę.
Kaip ir kiekvienais metais, visi duomenis atsiuntę stebėtojai bus įvardinti mokslinėje publikacijoje, kuri bus paruošta ir paskelbta metų pabaigoje, apibendrinus akcijos rezultatus. JŪS galite prisidėti ir būti ŽINOMI Lietuvos mokslui! Laukiame žinių iš JŪSŲ!
Informaciją paruošė V. Kuznecova ir G. Skujienė, Vilniaus universitetas
Akcijos rezultatai:
Akcijos rezultatus V.Kuznecova ir G.Skujienė pateikė Draugijos narių suvažiavime, pranešimu: