Lietuvos entomologų draugija kasmet skelbia "Metų vabzdžio“ akcijas, o 2015-aisiais stebėjimų objektu buvo lakštasparnis pjūklius (lot. Phaneroptera falcata). Ši žiogų rūšis yra plačiai paplitusi Europos-Sibiro miškastepių zonoje. Iki 2000-ųjų metų artimiausios mūsų šaliai populiacijos buvo žinomos centrinėje Lenkijoje, Mazovijos žemumoje ir Polesėje. Vėliau buvo stebimas lakštasparnio pjūkliaus plitimas Centrinėje Europoje. 2006-2015 metų laikotarpiu ši rūšis pasiekė pietų Angliją ir, panašu, ten taip pat įsitvirtino.

Lietuvoje lakštasparnis pjūklius (1 pav.) pirmą kartą stebėtas 2008-aisiais metais, 2 km į pietryčius nuo Seirijų. 2010-aisiais ši rūšis buvo pirmą kartą stebėta šiaurės-rytinėje Lenkijoje, netoli Seinų, apie 45 km nuo aptikimo vietovės Lietuvoje. 2011-aisiais keletas šių žiogų buvo pagauti pietrytinėje Latvijoje, o 2012-aisiais pakartotinai aptikti Lietuvoje. Šie faktai patvirtino stabilių populiacijų atsiradimą minėtose teritorijose.

Norėdama apibendrinti prieinamus duomenis ir patikslinti šios pietinės rūšies paplitimą mūsų šalyje, Lietuvos entomologų draugija paskelbė lakštasparnį pjūklių „2015-ųjų metų vabzdžiu“. Akcija taip pat siekta atkreipti žmonių dėmesį į naujos mūsų šalyje žiogų rūšies buvimą, o kartu ir surinkti vertingų duomenų.

Apibendrinant prieinamus duomenis buvo apdoroti daugiau nei dvidešimties asmenų stebėjimai, o rezultatas pateiktas 2-ame paveiksle.

2 paveikslas. Lakštasparnio pjūkliaus (Phaneroptera falcata) plitimas Lietuvoje 2008-2015. Apskritimai: 2008-2012 metų stebėjimų duomenys; juodi skrituliai: 2013-2015 metų stebėjimų duomenys (Budrys et al., 2015).

Lakštasparnis pjūklius pietų Lietuvoje stebėtas 2008 metais, o jau 2011 jis buvo aptiktas pietrytinėje Latvijoje Daugpilio apylinkėse, apie 300 kilometrų atstumu nuo pirmojo taško Lietuvoje. Tuo remdamiesi, galime daryti prielaidą, kad šie žiogai plito apie 100 kilometrų per metus greičiu. Akivaizdu, kad iš karto po pirmos išplitimo bangos lakštasparnio pjūkliaus paplitimas išliko fragmentuotas ir lokalus – žinome tik 5 aptikimo faktus iki 2013 metų. Tačiau po to Phaneroptera falcata populiacijos gausėjo ir plito gana greitai. Pavyzdžiui, Puvočiuose, Varėnos rajone, kur nuolat vyksta Vilniaus universiteto studentų vasaros praktikos ir reguliariai stebimi vabzdžiai, iki 2012 metų šių žiogų visai nebuvo aptikta. Pirmieji rūšies atstovai pastebėti 2013 metais, o jau 2015 šie žiogai tinkamuose biotopuose buvo gausūs. 2015-ųjų metų tyrimas parodė, kad lakštasparnis pjūklius tapo viena iš dažniausių ir gausiausių žiogų rūšių visose tinkamose buveinėse pietinėje, rytinėje ir centrinėje Lietuvoje, tačiau galimai dar nėra gausūs šiauriniuose ir vakariniuose šalies rajonuose (2 pav.).

Nepaisant greito išplitimo ir pasiekto didelio gausumo lakštasparnis pjūklius nėra invazinė rūšis Lietuvoje, nes tai Europos faunos rūšis, šiltėjant klimatui plintanti natūraliu keliu. Šis žiogas nekenksmingas žmogui; jo poveikis natūralioms ekosistemoms, kuriose anksčiau šios rūšies nebuvo, turėtų būti toliau tiriamas.

Akcijos organizatoriai dėkoja visiems entomologams, gamtos fotografams ir kitiems asmenims, kurie savo stebėjimų duomenis pateikė Lietuvos entomologų draugijai.